Klaipėdos Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija

Pradžia: 2010 m. kovo mėn. Pabaiga: 2011 m. lapkričio mėn. Vertė: 4,2 mln. eurų

Rekonstrukcijos metu buvo pagilinti jachtų uosto baseinai, iš esmės pertvarkytos uosto krantinės, kurių bendras ilgis siekia 565 metrus, suremontuotas 204 metrų molas. Modernizuota uosto infrastruktūra (apšvietimas ir elektros linijos, navigacijos ir informacinės sistemos), įdiegtos saugumo užtikrinimui būtinos priemonės ir įrengta uosto rekreacinė zona.

Smiltynės jachtų uostas yra įkurtas viename įspūdingiausių Lietuvos kampelių - Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Kasmet į Klaipėdą atplaukia vis daugiau ir didesnių laivų, kurių švartavimui reikalinga moderni infrastruktūra. Siekiant patenkinti turizmo poreikius buvo būtina rekonstruoti uostą ir pagerinti jo saugumą.

Smiltynės uostą per pusantrų metų (2010 m. kovas - 2011 m. lapkritis) rekonstravo bendrovė AB „Kauno tiltai“. Už 14,5 mln. litų (be PVM) sumą Bendrovė iš pagrindų modernizavo uostą: pagilino jo akvatoriją, iš esmės pertvarkė uosto krantines ir molą, modernizavo infrastruktūrą, įdiegė saugumo užtikrinimui būtinas priemones ir įrengė uosto rekreacinę zoną.

Gilesni uosto baseinai

Rekonstruojant uostą iš akvatorijos buvo pašalinta 7500 m3 per ilgą laiką uosto akvatorijoje susikaupusio dumblo ir kitų nešmenų. Todėl pagilėjo uosto baseinai: pirmosios krantinės baseine gylis siekia iki 3,5 metro, o antrojoje krantinėje - iki 2,5  metro.

Pertvarkytos uosto krantinės ir molas

Abi uosto krantinės, kurių bendras ilgis siekia 565 metrus, sutvirtintos metaline spraustasiene inkaravimo sienute. Krantinių briauna sumontuota iš užapvalintų juodo lygaus betono blokų, pagamintų pagal specialią šiame projekte numatytą konstrukciją. Tokio pat betono plokštėmis apdailinta ir vertikali krantinės siena bei molas. Išorinė (nuo Kuršių marių pusės) bangolaužio dalis suremontuota remontiniais mišiniais ir padengta juodos spalvos epoksidine mastika, viršutinė bangolaužio briauna – užapvalinta.

Modernizuota uosto infrastruktūra

Akvatorijos dalyje, prie pirmosios krantinės įrengti sunkaus tipo pontonai su švartavimosi pirštais, prie kurių galės švartuotis 36 laivai:
- laivams, kurių ilgis siekia iki 9 metrų, įrengta 16 švartavimosi vietų,
- laivams iki 12 metrų ilgio įrengta 14 vietų, 
- laivams iki 15 metrų ilgio - 6 vietos.

Šalia pantonų įrengtas horizontalus 16 metrų slipas, pritaikytas jachtų iškėlimui mobiliu savaeigiu kranu. Tokio tipo kranas yra pirmasis Lietuvos jachtų uostuose.

Pirmosios krantinės dalyje, kurioje nėra pantonų, papildomai įrengti 100 kN laikomosios galios švartavimosi stulpeliai – jie skirti laikinam laivų prisišvartavimui. Prie antrosios krantinės įrengtų pontonų laikinai švartuotis galės 29 laivai iki 9 metrų ilgio. Čia dar įrengtas slipas švertbotų iškėlimui.

Darbų metu sutvarkyti uosto inžineriniai ir ryšių tinklai: pantonuose sumontuoti elektros, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, įrengtas priešgaisrinio vandentiekio tinklas su vandens kaupimo rezervuarais. Uoste veikia internetas.Uoste pastatytos triumo vandenų ir buitinių nuotekų išsiurbimo kolonėlės.

Įplaukiančių į uostą jachtų informacijai apie stovėjimo vietas įrengtas informacinis skydas, kuris yra pastatytas ant iškyšulio tarp pirmosios ir antrosios krantinės, su nuorodomis į baseinus bei stovėjimo vietos numeriais baseinuose.

Įdiegtos saugumo sistemos

Saugiai laivybai užtikrinti įrengti įplaukimo į uostą švyturiai. Žalias užtemstantis švyturio žiburys stovi šiaurinėje krantinės dalyje, o raudonas užtemstantis žiburys pietinėje molo gale. Švyturių aukštis yra apie 8 metrus nuo vandens lygio. Švyturio žiburių matomumas - ne daugiau kaip 3 mylios.

Išplaukimo iš uosto saugumui užtikrinti įrengti dviejų spalvų (raudona, žalia) šviesoforo ženklai ant išplaukimo iš baseinų kampų, kurie yra reguliuojami iš dispečerinės. Šie šviesoforai draudžia jachtų išplaukimą iš uosto, kuomet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ties uostu praplaukia dideli laivai, negalintys nukrypti nuo kanalo ašies.

Uoste įrengta žiedinė gaisrų gesinimo sistema su antžeminiais hidrantais ir priešgaisriniu rezervuaru. Hidrantai išdėstyti taip, kad būtų užtikrintas komplekso išorės gaisrų gesinimas iš dviejų šaltinių. Prireikus hidrantus bus galima naudoti ir gaisrų, kilusių jachtose, gesinimui.

Atsižvelgiant į teritorijos specifiką, prie krantinių prišvartuotų laivų apsaugai sumontuota stebėjimo kamerų sistema ant metalinių 4,5 metrų aukščio konstrukcijų.

Moderniai sutvarkyta uosto rekreacinė zona

Siekiant gražaus estetinio vaizdo visos uosto dangos (keliai, takai ir pan.) įrengtos iš tamsaus betono trinkelių. Poilsiautojų patogumui 1,5 metro atstumu nuo krantinės įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, poilsio zonos su moderniais suoliukais, dviračių stovai. Sukurtas modernus uosto apšvietimas su klasikinės „varpo“ formos šviestuvų gaubtais.

Restauruotas senasis, Nekilnojamojo turto paveldui priskiriamas, jachtų kėlimo kranas. Jis puikiai įsikomponuoja į bendrą atsinaujinusio uosto aplinką ir tampa dar vienu įdomiu lankytinu objektu moderniame jachtų uoste.

Svarbu tai, kad visose krantinių ir molo zonose nėra didelių reljefo pakilimų ar nusileidimų, todėl teritorija galės laisvai judėti neįgalieji.