Trumpai apie septynis dešimtmečius
1949-1960 m.: bendrovės veiklos pradžia
Karo padariniams likviduoti 1949 metais buvo įsteigta įmonė „Kelių statybos rajonas Nr. 1“. Tai buvo pirmoji statybinė organizacija, priklausanti Lietuvos susisiekimo ministerijos sistemai. Įmonė turėjo 10 vienetų kelių statybos technikos ir 160 darbuotojų. Penktajame dešimtmetyje pastatytas pirmasis bendrovės tiltas – 1956 m. Jonavos mieste iškilo tiltas per Neries upę.
1961-1970 m.: pirmieji autostradų kilometrai
13,7 hektarų plote Palemone pradėta kurti gamybos bazė. Tai leido imtis didelės apimties darbų – 1964 m. nutiestas Kauno šiaurinis aplinkkelis, vienas iš pagrindinių Kauno kelių. O 1965–1970 m. darbai jau vyko tiesiant 100 km automagistralę Vilnius – Kaunas. 1966 m. buvo pakeistas bendrovės pavadinimas. Ji tapo „Kauno pirmąja tiltų statybos valdyba“ (TSV-1).
1971-1990m.: daugiau aplinkkelių
Septynerius aštuntojo dešimtmečio metus bendrovė kartu su partneriais dirbo tiesdama 220 km ilgio autostradą Kaunas – Klaipėda. 1987 m. pradėtos Kauno vakarinio aplinkkelio statybos. 1990 m. vėl keitėsi bendrovės pavadinimas – šį kartą ji tapo „Kauno valstybine tiltų statybos įmone“.
1991-2000 m.: pirmieji projektai užsienyje ir įmonės privatizacija
1991 m. pradėti darbai oro uostuose, įgyvendintas pirmasis projektas – įrengtas Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo takas. 1992 m. bendrovė pirmą kartą pradėjo dirbti užsienio šalyje – nutiesti keliai Lydos kariniame miestelyje (Baltarusija). 1993 metais įmonė buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę „Kauno tiltai“. 1999 metais įsigyta moderni asfaltbetonio gamykla, kuri per valandą gali pagaminti iki 160 tonų asfalto. 1999–2003 metais nutiesta ir rekonstruota apie 60 km europinės reikšmės kelio E67 (Via Baltica). 2000 metais bendrovėje jau dirbo daugiau nei 500 žmonių. Tais pačiais metais bendrovės laboratorija buvo akredituota Lietuvos nacionaliniame akreditacijos biure. 2000 metais bendrovė sertifikavo kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001 standartą.
2001-2010 m.: sparčios plėtros dešimtmetis
2003 metais baigtas tiesti Kauno vakarinis aplinkkelis. 2007 m. bendrovė sertifikavo aplinkos apsaugos sistemą pagal ISO 14001 standartą bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą pagal OHSAS 18001 standartą. Plečiant veiklą Lietuvoje įsigytos kelių tiesimo įmonės „Taurakelis“, „Kėdainių automobilių keliai“ ir „Kelda“, o Lenkijoje – kelių tiesimo įmonės „PDM Bialystok“ ir „PEUiM“. Veiklos portfelį papildė pirmieji darbai geležinkelių infrastruktūros statyboje: pirmasis įgyvendintas projektas – IXB transporto koridoriaus (Vilnius – Klaipėda) geležinkelio statinių rekonstrukcija. 2005 metais rekonstruotas vienas iš seniausių Kauno miesto Aleksoto tiltas. Augant didelių projektų skaičiui bendrovė įsigijo didžiausią asfaltbetonio maišyklę Baltijos šalyse, kuri per valandą gali pagaminti iki 320 t asfalto. 2006–2008 m. nutiesta trūkstama IXB transporto koridoriaus dalis, bendrovė pastatė tuo metu ilgiausią Lietuvoje 380 metrų estakadą. 2007 m. pradėti tunelių statybos ir rekonstrukcijos srities darbai – rekonstruotas Kauno geležinkelio tunelis. Taip pat bendrovė pradėjo dirbti gatvių apšvietimo srityje – įrengė atskirų ruožų apšvietimą automagistralėje Vilnius – Klaipėda. Nuo 2008 m. kai buvo įkurta „Tiltra Group“ – infrastruktūros statybos grupė, dirbanti Lenkijoje ir Lietuvoje, bendrovė tapo jos dalimi. 2009 metais buvo pertvarkytas bendrovės valdymas. Dauguma darbuotojų iš „Kėdainių automobilių kelių“ ir „Taurakelio“ buvo perkelti dirbti į „Kauno tiltus“, todėl bendrovės darbuotojų skaičius išaugo iki 900. 2008–2010 metais bendrovė Klaipėdos Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos I etapo darbų metu pastatė ilgiausią – 610 m – estakadą Lietuvoje. 2009–2010 m. vykdyti Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapo darbai: rekonstruotas Lazdynų tiltas, vienas iš svarbiausių Vilniaus tiltų. 2010 metais bendrovė ėmėsi dar vienos naujos veiklos – pradėjo statyti vandens uostus ir jų infrastruktūrą. Pirmasis įgyvendintas projektas – Smiltynės jachtų uosto rekonstrukcija. 2010 metų pabaigoje pradėti Jakų žiedinės sankryžos Jakų II etapo rekonstrukcijos darbai.
2011-2019 m. plėtra užsienyje, socialinė veikla ir svarbiausi objektai
2011 m. įmonių grupei „Tiltra Group“, susijungus su viena didžiausių Lenkijos geležinkelių infrastruktūros statybos bendrovių „Trakcja Polska“, susiformavo nauja infrastruktūros statybos įmonių grupė „Trakcja PRKil S.A.“. Nuo 2011 m. balandžio 19 d. „Kauno tiltai“ tapo šios įmonių grupės dalimi. 2011 m. bendrovė laimėjo didžiausią savo veiklos istorijoje projektą – „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės – Valčiūnai antrojo kelio statyba“ (geležinkelių statyba), rekonstravo Smiltynės jachtų uostą, kurį Lietuvos Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga pripažino geriausiu 2011 metų Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos statiniu. 2012 m. bendrovė atliko Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje, pradėjo darbus aukštos įtampos (110 kV) energetikos tinklų statybos srityje. Per mažiau kaip dvejus metus įgyvendintas pirmasis projektas – aukštos įtampos elektros oro linijos (110 kV) iškėlimas iš Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijos. 2012 m. bendrovė užbaigė Klaipėdos Jakų žiedinės sankryžos (II etapas) bei IA koridoriaus geležinkelio ruožo Radviliškis- Pagėgiai- valstybės siena (I etapas) rekonstrukcijas. Šalies keliuose dangų rekonstrukcijai pradėjus naudoti minkštąjį asfaltą, bendrovė pradėjo gaminti minkštojo asfalto mišinius ir sertifikavo juos pagal LST EN 13108-3 standarto reikalavimus. 2012 m. bendrovė pradėjo dirbti Latvijos rinkoje, o per 2013 m. įsitvirtino rytinėje ir centrinėje Latvijoje. 2014 m. bendrovė pradėjo bendradarbiauti su Švedija, įgyvendinant „NordBalt“ elektros jungties projektą, 2016 – 2017 m. įgyvendinta geležinkelio „Roslagsbanans Utbyggnad, Kårstagrenen“ tarpstočio „Tibble – Visinge“ rekonstrukcija (Švedija). Plečiant bendrovės veiklą į užsienio rinkas, įkurtos AB „Kauno tiltai“ atstovybės Latvijoje, Švedijoje bei Ukrainoje. Siekiant populiarinti inžinerinio profilio specialybes, 2016 m. drauge su partneriais VGTU, KTK, BPTI, inicijuotas projektas „Akademija@Kauno Tiltai”. Pastarieji metai pasižymėjo išskirtiniais projektais, kurie Lietuvos pramoninkų konfederacijos konkurse „Metų gaminys“ buvo įvertinti aukso medaliais: IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis (2013 m.), „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ (2014 m.), IXB Koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statyba ir „Rail Baltica“ I etapas: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena –Kaunas (2015 m.), Panemunės tilto statyba (2016 m.), Vilniaus Vakarinis aplinkkelis III etapas (2017 m.). 2013 – 2015 m. įgyvendintas tarptautinės reikšmės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ statybos projektas ruože Šeštokai – Marijampolė, 2016 m. pabaigta Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, rekonstruotas vienas iš svarbiausių transporto susisiekimo požiūriu Vilniaus tiltų, pastatytas tunelinis viadukas. 2017 m. atlikta Varnių tilto ir Kauno oro uosto šiaurinio perono rekonstrukcija Kaune. 2018 m. pabaigta magistralės „Via Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija, kuriant Lietuvos energetinę nepriklausomybę pradėtas vykdyti „Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema“ projektas. 2019 m. Pastatyta estakada Rusnėje, išsprendusi daugelį metų trukusias gyventojų susisiekimo problemas.