AB „Kauno tiltai“, didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse, ir UAB „Mitnija“, didžiausia statybos kompanija Lietuvoje, baigė pirmojo europinės vėžės geležinkelio ruožo Marijampolė-Šeštokai tiesimą, rekonstrukciją ir modernizavimą. „Kauno tiltų“ ir „Mitnijos“ konsorciumas už 109,3 mln. eurų atliko trečdalį visų „Rail Baltica“ projekte numatytų darbų, ir įgyvendino juos per daugiau nei dvejus metus, nors pasiruošimo projektui etape planuotas trijų metų statybos terminas. Šiuo metu statybos bendrovės perduoda darbus klientui – „Lietuvos geležinkeliams“.
Įgyvendinant šį didžiausią geležinkelių transporto projektą regione, „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ pateikė geriausius pasiūlymus net keliems „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos darbų konkursams. Iš penkių pagrindinių rangovų, įgyvendinančių šį tarptautinį projektą, „Kauno tiltų“ ir „Mitnijos“ atliekamų darbų vertė projekte buvo didžiausia. Bendrovės nutiesė net trečdalį „Rail Baltica“ projekte numatytų geležinkelio kelių - 34,462 km naujos 1435 mm europinės vėžės ir rekonstravo 36,058 km senosios 1520 mm vėžės kelių.
Bendrovės taip pat rekonstravo ir modernizavo Marijampolės, Kalvarijos geležinkelio stotis bei Marijampolės–Šeštokų tarpstotį. Be to, buvo įrengti 22 iešmų komplektai, 32 pralaidos, daugiau nei 5 km triukšmą slopinančių sienučių, beveik 800 m atraminių sienučių, 10 pervažų, 8 tiltai ir viadukai bei požeminė pėsčiųjų perėja Marijampolės geležinkelio stotyje.
„Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius ir „Mitnijos“ generalinis direktorius Julius Gendvilis teigia, kad dalyvauti „Rail Baltica“, svarbiausiame geležinkelių infrastruktūros projekte regione, yra didelė garbė ir atsakomybė.
„Didžiuojamės galėdami įgyvendinti šį projektą, nes suprantame, kad dalyvaujame ypatingai svarbiame darbe – dar tampriau sujungiant Europą. Gerai išplėtota, šiuolaikiška ir patogi transporto infrastruktūra yra ypač svarbi visų šalių plėtrai. Ji skatina ekonomiką, nes leidžia lengviau prekiauti, taip pat tampresnę socialinę integraciją, nes suteikia žmonėms patogesnes galimybes keliauti. Džiaugiamės, kad mūsų profesionalūs ir ambicingi darbuotojai susitvarkė su šiuo strateginiu visam Baltijos šalių regionui svarbiu projektu“, – teigė bendrovių vadovai.
„Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ pirmajame „Rail Baltica“ projekto etape atnaujino ir inžinerinių tinklų infrastruktūrą – elektros, dujotiekio, lietaus ir buitinių nuotėkų bei drenažo tinklus, taip pat įrengė geležinkelio signalizaciją bei automatinį elektrinį geležinkelio iešmų šildymą.
Projekto metu buvo iškasta daugiau nei 266 000 kub. m, o sankasų įrengimui sunaudota 255 000 kub. m grunto. Elektros tinklams, geležinkelio ryšių ir signalizacijos įrenginiams atnaujinti nutiesta 158 000 m kabelio. Vidutiniškai per dieną projekte dirbdavo apie 300 darbininkų, statybos metu panaudota apie 220 skirtingų mechanizmų ir statybos technikos vienetų. Statybos darbus „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ vykdė nenutrūkstant traukinių eismui.