Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė su didžiausia kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrove Lietuvoje „Kauno tiltai“ ir jų partneriai pasirašė sutartį dėl Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbų.
Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė su didžiausia kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrove Lietuvoje „Kauno tiltai“ ir jų partneriai pasirašė sutartį dėl Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbų.
„Džiaugiamės, kad pagaliau, nepaisant trukdžių, pasirašome šį svarbų dokumentą. Iš tiesų, turime mieste nebaigtą objektą, kuris vairuotojams kelia daug nepatogumų – visi, kas juo važiuoja, tą mato ir jaučia. Kai baigsime paskutinį etapą, tai bus patogu ne tik tiems, kurie nori apvažiuoti centrą, bet bus išspręsta dar viena problema – nuo šalia Edukologijos universiteto esančio vieno pagrindinių transporto mazgų, lemiančių daugiausiai kamščių mieste, nusiims didžiulė dalis transporto srauto (taip pat ir nuo aplinkinių gatvių) ir žmonės mažiau laiko praleis spūstyse. O tai labai džiugina", – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Tęsiant paskutinio sostinės aplinkkelio etapo statybos darbus, bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias – nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 Vilniaus–Panevėžys (Ukmergės g.), taip pat bus rekonstruota elektros perdavimo linija (19,64 km).
Pabaigus statybas, Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi.
Vilniaus miesto savivaldybė dar kovo mėnesį paskelbė Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos konkurso nugalėtojus – bendrovę „Kauno tiltai“ kartu su „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“.
Tačiau įmonė „Latvijas Tilti“, pati nedalyvavusi konkurse, stengėsi sustabdyti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo konkursą per teismus. Daugiau nei 90 mln. eurų vertės projektą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas atmetė AS „Latvijas tilti“ apeliacinį skundą – nusprendė, kad aplinkkelio III etapo viešieji pirkimai buvo teisėti.
Pasak Administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės, jei ne Latvijos įmonės trukdymai, nuo balandžio mėnesio jau būtų padaryta nemažai paruošiamųjų žemės darbų, o statybos darbai būtų buvę baigti iki 2016 metų pabaigos.
„Miesto Vakarinis aplinkkelis labai svarbus tiek vilniečiams, tiek atvykstantiems į miestą – šio projekto įgyvendinimas leis taupyti žmonių laiką ir efektyviai organizuoti miesto transporto sistemą. Nors projekto įgyvendinimas sutrukdytas maždaug 3,5 mėn., taip pat žinant, kad neišvengiamai artėjantis žiemos sezonas turės įtakos projekto baigties terminams, mes tikimės ir tikime, kad mūsų stiprūs partneriai visus savo įsipareigojimus įvykdys laiku”, – sakė sutartį nuo savivaldybės pasirašiusi Administracijos direktorė.
Kadangi projekto eiga buvo sugaišinta, darbai gali užsitęsti iki 2017 metų, nes pagal sutartį III etapo statybos darbai turi būti atlikti per 20 mėnesių.
Pasirašant sutartį AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius vilniečiams žadėjo, kad bendrovės darbuotojai ir partneriai dės visas pastangas kaip įmanoma greitam projekto įgyvendinimui.
„Džiaugiamės galėdami pasirašyti sutartį, tačiau kartu ir apgailestaujame, kad dėl užsitęsusių teisminių procesų sutartis pasirašoma tik dabar, jau įpusėjus darbų sezonui. Dėl tokių trukdžių nuostolius ir nepatogumus patiria tiek projekto dalyviai, tiek kiekvienas miestietis. Jei projekto vykdymas būtų prasidėjęs, kaip planuota, šį pavasarį, būtume turėję tik vieną žiemą, dabar matome, kad galime neišvengti ir dviejų žiemų, dėl ko atsiranda mažesnė galimybė projektą įgyvendinti greičiau, nei numatyta sutartyje. Tačiau savo ir mūsų partnerių vardu pažadame vilniečiams ir miesto svečiams, kad dėsime visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas kaip įmanoma greičiau“,– sakė „Kauno tiltai“ generalinis direktorius. Aldas Rusevičius
Beje, vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susipažinęs su ieškovų AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ kasaciniu skundu, ne tik nepritaikė prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet iš viso atsisakė priimti kasacinį skundą.
Vilniaus miesto savivaldybė spręs, ar kreiptis į teismą dėl nuostolių, kuriuos patyrė dėl Latvijos įmonės pastangų sutrukdyti projekto eigą.