Prasidėjo tilto per Nerį statyba kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda

2020-01-23 Sausio pabaigoje Kaune, kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pradėta tilto per Nerį statyba. Kadangi statomas tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, čia vykdomiems darbams dėl  gyvūnų ir augalų apsaugos keliami ypatingi reikalavimai. Darbai Neries upės apsaugos zonoje taip pat negali būti vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu. Dėl šių priežasčių dalis darbų, tokių kaip privažiavimo kelių pačioje Neries upėje, tilto polių ir atramų įrengimas upės vagoje, gali būti atlikti tik žiemos metu.

Įgyvendinant šį projektą bus pastatytas tiltas per Nerį, viadukas per Jonavos gatvę ir jungiamasis kelias. Bus atskirti skirtingo greičio režimo transporto srautai, nes vietinis transportas bus nukreiptas jungiamuoju keliu į Lapes, o magistrale turėtų važiuoti tranzitinis transportas.  Vykdant šį projektą vairuotojai galės naudotis A. Meškinio (Kleboniškio) tiltais, bet bus įrengti įspėjamieji ženklai apie vykdomus darbus.

Šiais metais planuojama įrengti tilto atramas ir užtraukti plieninę perdangą ant atramų. Tuo tarpu 2021 metais suplanuota užbetonuoti tilto monolitinę gelžbetonio perdangą ant metalinių sijų, taip pat vykdyti hidroizoliacijos, asfalto klojimo darbus, specialistai rūpinsis kitais apdailos darbais bei aplinkos sutvarkymu.

Vairuotojams svarbu žinoti, kad numatomi tik fragmentiški eismo organizavimo apribojimai, nes visi darbai virs šalia kelio.

Naujo tilto ir viaduko per Jonavos gatvę kartu su dešinėje magistralinio kelio pusėje įrengtu jungiamuoju keliu statybos darbų pabaiga numatyta 2021 metais, įgyvendinant Kelių direkcijos ir AB „Kauno tiltai“ sutartį. Bendra darbų vertė – 32,34 mln. eurų su PVM.

Šie statiniai, taip pat ir A. Meškinio tiltų sutvarkymas, yra dalis įgyvendinamo Islandijos plento projekto. Tai labiausiai apkrautas kelio ruožas ir tiltai Lietuvoje. Skaičiuojama, kad per A1 kelio ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir A. Meškinio tiltai, eismo intensyvumas siekia vidutiniškai iki 68 tūkst. automobilių per parą.

Skaičiuojama, kad, sutvarkius visą Islandijos plentą, padidės eismo pralaidumas ir saugumas – visuomenė sutaupys 8 mln. valandų dabar prarandamo laiko spūstyse šiame kelio ruože.

 
«