Apdovanojimai
„Kauno tiltai" yra didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse. Bendrovė pristato savo pastatytus objektus Lietuvos Pramonininkų konfederacijos rengiamame „Metų gaminio" konkurse.
Rekonstruotas Panemunės tiltas, sujungęs Ž. Šančius ir Panemunę, buvo įvertintas aukso medaliu konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2016".
Net trimis mėnesiais anksčiau nei planuota eksploatacijai paleistas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, sujungęs arptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale ir tapęs neatsiejama šio koridoriaus dalimi, pelnė aukso medalį konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2017".
Net pusmečiu anksčiau užbaigtas projektas „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ pelnė aukščiausios prabos medalį prestižiniame konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2014".
Projektas „Rail Baltica" laimėjo aukso medalį konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2015".
Tilto per Nevėžio upę sutvarkymo projektas apėmė tilto demontavimą ir statybą, apšvietimo įrengimą, taip pat ryšio ir elektros kabelių perkėlimą.
Tiltų ir viadukų statyba
Šis medinis pėsčiųjų tiltas pastatytas virš kelio P103 Dobelė - Bauskė, 17,75 km. Naujasis pėsčiųjų tiltas veda iš automobilių stovėjimo aikštelės į Tervetės gamtos parką.
Bendras statinio ilgis - 87 m; statinio plotis - 4,1 m. Tilto statyboms buvo sunaudota apie 158 kub. m medienos, iš kurios 51 kub. m medienos buvo panaudota tilto santvarai, o 62 kub. m jos - panaudota rampoms. Susukta 45 976 vienetai varžtų ir savisriegių; sukalta 1076 metalinių kaiščių; suklijuota 526 kv. m hidroizoliacijos; uždengta 575 kv. m ploto skardos.
Tiltas - ne standartinis, su dideliu stogu. Medis buvo panaudotas ne tik jo konstrukcijai, bet ir apdailai.
Šis statinys žurnalo „Latvijos statyba“ („Latvijas būvnieciba“ ) pelnė 3-ią vietą nominacijoje „Medinė statyba“.
Šlaito pusėje esančią Savanorių pr. estakadą, kurią sudaro dvi 22 ir 29 m ilgio perdangos, buvo numatyta išardyti. Vietoje įrengti atraminę sieną iš gręžtinių 60 cm skersmens, 12 ir 13 m ilgio polių. Virš polių buvo įrengta monolitinė sienelė. Beveik 400 m rekonstruotame ruože 12 m ilgio grunto inkarais ir gelžbetoninėmis plokštėmis buvo stiprinti prospekto įkalnės šlaitai. Rekonstruotoje įkalnės atkarpoje įrengti nauji pagrindai, asfalto sluoksnis, šaligatviai, nuotekų tinklai, drenavimo sistemos, apšvietimo tinklai, sutvarkyta aplinka.
Rekonstruotas Panemunės tiltas iš esmės buvo perstatytas – vietoje ankstesnės tilto perdangos, ant rekonstruotų jo atramų, buvo įrengta nauja plieno ir betono perdanga. Naujasis Panemunės tiltas yra keturių eismo juostų, 20,8 metro pločio bei 273 metrų ilgio. Ilgiausias tarpatramis sieks 74,44 metrus. Metalinės tilto perdangos sijos buvo suvirintos ant upės kranto specialiai įrengtoje aikštelėje ir, naudojant hidraulinę įrangą, užstumtos ant rekonstruotų tilto atramų. Šiam sudėtingam procesui bendrovė patirties įgijo statydama estakadą Vilniaus Savanorių pr. žiede ir naująją Vilniaus Lazdynų tilto dalį.
Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos II statybų etapo metu bus pastatyta 317 metrų ilgio estakada Kauno–Palangos kryptimis ir 552 metrų ilgio estakada Palangos–Kauno kryptimi. Abi estakados turi po dvi važiuojamąsias juostas į kiekvieną pusę. Bendras jų ilgis siekia 869 metrų. Pabaigus rekonstrukcijos darbus Jakų sankryža tapo trijų lygių.
»
Remonto metu tiltas praplatintas iki 14, 6 metrų (vietoje buvusių 9 metrų) - buvo pastatytas naujas tiltas ir nugriauta senojo perdanga, per tiltą nutiestas šaligatvis ir dviračių takas. Darbų metu išlaikytas transporto judėjimo tęstinumas.
Rekonstrukcijos metu tiltas praplatintas iki aštuonių eismo juostų bei integruotas į vakarinių ir rytinių tilto prieigų gatvių tinklą. Taip pat rekonstruoti inžineriniai tinklai, apšvietimas bei troleibusų kontaktinė linija, suremontuota Oslo g. nuo Lazdynų tilto iki Erfurto g., renovuotas Oslo gatvės - Laisvės prospekto viadukas
»
1
2
3
4