Apdovanojimai
„Kauno tiltai" yra didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse. Bendrovė pristato savo pastatytus objektus Lietuvos Pramonininkų konfederacijos rengiamame „Metų gaminio" konkurse.Tilto per Nemuną rekonstrukcija Kaune (Panemunės tiltas)
Rekonstruotas Panemunės tiltas, sujungęs Ž. Šančius ir Panemunę, buvo įvertintas aukso medaliu konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2016".
Vakarinio aplinkkelio III etapo statyba
Net trimis mėnesiais anksčiau nei planuota eksploatacijai paleistas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, sujungęs arptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale ir tapęs neatsiejama šio koridoriaus dalimi, pelnė aukso medalį konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2017".
Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, II etapas
Net pusmečiu anksčiau užbaigtas projektas „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ pelnė aukščiausios prabos medalį prestižiniame konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2014".
„Rail Baltica“ geležinkelio linijos statyba ruože Šeštokai – Marijampolė
Projektas „Rail Baltica" laimėjo aukso medalį konkurse "Lietuvos metų gaminys - 2015".
Kėdainių pėsčiųjų tiltas per Nevėžį
Tilto per Nevėžio upę sutvarkymo projektas apėmė tilto demontavimą ir statybą, apšvietimo įrengimą, taip pat ryšio ir elektros kabelių perkėlimą.
Projektai pagal sritis
Tiltų ir viadukų statyba
|
Kelių statyba
|
Geležinkelių statyba
|
Oro uostų statyba
|
Tunelių statyba
|
Vandens uostų statyba
|
Energetikos tinklų statyba
|
Inžinerinių tinklų statyba
|
Visi projektai
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.143 Jonava- Žąsliai- Kalniniai- Mijaugonys rekonstrukcija
Pradžia: 2008 m. liepos mėn.
Pabaiga: 2008 m. spalio mėn.
Vertė: 1,9 mln. eurų
Projekto metu pirmą kartą Lietuvoje pradėta naudoti „karštas ant karšto“ (angl. InLine Pave) technologija, leidžianti sutaupyti iki 40 proc. asfalto dangos gamybai skirto laiko ir mažinti medžiagų sunaudojimą. Naujoji technologija padidina asfalto konstrukcijos keliamąją galią, padidėja asfalto atsparumas provėžoms.
Gudelių tunelio statyba Vilniuje
Pradžia: 2009 m. balandžio mėn.
Pabaiga: 2011 m. sausio mėn.
Vertė: 6 mln. eurų
Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos I etapo metu, buvo pastatytas 150,57 m ilgio, keturių eismo juostų ir 36,42-48,29 m pločio tunelis. Tunelio kraštinių atramų įrengimui buvo panaudota metalinė spraustasienė. Gelžbetoninė ažūrinė tarpinė atrama suteikia tuneliui architektūrinį savitumą.
Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija
Pradžia: 2007 m. vasario mėn.
Pabaiga: 2009 m. lapkričio mėn.
Vertė: 23,3 mln. eurų
1861 metais pastatyto Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos metu perstatytas 108 metrų tunelio ruožas, renovuotos elektros, signalizacijos ir avarinio ryšio linijos, įrengtos saugos sistemos, atnaujintas apšvietimas, įrengta drenažo sistema, surenkanti ant tunelio skliauto atsirandantį gruntinį vandenį. Restauravus portalus atkurtas jų istorinis vaizdas. Tunelio ilgis – 1285 metrai, aukštis – 6,6 metrai, o plotis – 8,8 metrai. »
Estakados, užliejamame kelio ruože Nr. 206 Šilutė-Rusnė statyba
Pradžia: 2018 m. kovo mėn.
Pabaiga: 2019 m. gegužės mėn.
Vertė: 9,46 mln. eurų
Asfaltuotas kelias, kuriame pastatyta estakada, yra vienintelis, vedantis į Rusnę, kurį dažniausiai 40 dienų per metus užlieja Atmatos upės potvynis ir kelias būna nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais. Gelžbetoninė sijinė 460 metrų ilgio, dviejų eismo juostų estakada pastatyta valstybinės reikšmės kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruože. Statant estakadą įrengta 416 spraustinių polių, sumontuotos 64 kolonos,16 rygelių ir 170 perdangos sijos. Ant jų įrengta gelžbetoninė monolitinė plokštė, atlikti betonavimo darbai. Unikaliame Lietuvos kampelyje Rusnėje pastatyta estakada, išsprendė daugelį metų trukusias gyventojų susisiekimo problemas. »
Varnių tilto rekonstrukcija
Pradžia: 2017 m. kovo mėn.
Pabaiga: 2017 m. rugsėjo mėn.
Vertė: 1,23 mln. eurų
Penkių tarpatramių gelžbetoninis sijinis Varnių tiltas per Nerį pastatytas 1983 m. Dėl netinkamos hidroizoliacijos, suirusių siūlių tilto gelžbetonines konstrukcijas nuolat merkdavo lietus. Rekonstrukcijos metu atnaujintos susidėvėjusios konstrukcijos, sutvarkytos lietaus nuotekų sistemos, paklotas naujas asfaltas, įrengtas šiuolaikiškas LED apšvietimas. Be šių darbų atnaujinant tiltą sutvarkyti atitvarai, šalitilčiai, tilto kūgiai su plokštėmis, nuvalytas ir atstatytas taurų ir ramtų pažeistas paviršius. Tilto ilgis su prietilčiais – 328 m , plotis – 26,4 m, iš kurių 21 m skirtas šešių eismo juostų automobilinio transporto važiuojamajai daliai.
(foto: E. Virkečio)
Medinis pėsčiujų tiltas per kelią P103 Dobele-Bauskė km 17,4, Tervetė (Latvija)
Pradžia: 2015 m. rugpjūčio mėn.
Pabaiga: 2015 m. lapkričio mėn.
Vertė: 0,75 mln. eurų
Šis medinis pėsčiųjų tiltas pastatytas virš kelio P103 Dobelė - Bauskė, 17,75 km. Naujasis pėsčiųjų tiltas veda iš automobilių stovėjimo aikštelės į Tervetės gamtos parką.
Bendras statinio ilgis - 87 m; statinio plotis - 4,1 m. Tilto statyboms buvo sunaudota apie 158 kub. m medienos, iš kurios 51 kub. m medienos buvo panaudota tilto santvarai, o 62 kub. m jos - panaudota rampoms. Susukta 45 976 vienetai varžtų ir savisriegių; sukalta 1076 metalinių kaiščių; suklijuota 526 kv. m hidroizoliacijos; uždengta 575 kv. m ploto skardos.
Tiltas - ne standartinis, su dideliu stogu. Medis buvo panaudotas ne tik jo konstrukcijai, bet ir apdailai.
Šis statinys žurnalo „Latvijos statyba“ („Latvijas būvnieciba“ ) pelnė 3-ią vietą nominacijoje „Medinė statyba“.